- purtinimas
- pùrtinimas sm. (1) 1. K → purtinti 1: Mušu už tų obelikių pùrtinimą Krš. Pasiutęs pùrtinimas (žemės drebėjimas), visas miestas sukiužo Krš. 2. → purtinti 3: Pùrtinimas, drebinimas – mirštu Krš. Pùrtinimas ligonio – dantis ant danties nesueina Krš. 3. refl. → purtinti 4 (refl.): Aš jau vaistus išgeriu be pùrtinimosi Prn. \ purtinimas; supurtinimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
